Pasirinkimas tarp teisingo Švęčių medžio: realusis arba šiluminis

Aplinkos poveikis: realūs vs. dirbtiniai Švęčių medžiai

Anglies pėdsakų palyginimas

Palyginus tikrus ir dirbtinius Kalėdų eglutes, viso jų gyvenimo ciklo metu išmetama anglies kiekis iš tikrųjų yra gana skirtingas. Pagal kai kurias studijas, įvertinančias viską – nuo gamybos iki pristatymo ir išmetimo – plastikinės eglutės sukelia maždaug trikartinį anglies taršos kiekį lyginant su tikromis eglutėmis. Kodėl taip yra? Na, šios dirbtinės eglutės yra gaminamos naudojant daug energijos, kadangi jos daugiausiai yra gaminamos iš plastiko ir metalo, kurie yra gaminami toli, pavyzdžiui, Kinijoje, o vėliau išsiunčiami visame pasaulyje. Tuo tarpu tikros eglės auga vietiniuose ūkiuose, todėl jioms nereikia toli keliauti. Be to, augdamos jos iš orų sugeria anglies dioksidą. Kaip padaryti plastikines eglutes draugiškesnes aplinkai? Specialistai sako, kad jei kas nors gali naudoti vieną plastikinę eglutę apie 20 metų ar ilgiau, tai pradės kompensuoti papildomą anglį, kuri yra sukurta gaminant. Taigi, renkantis eglutę šiais metais, verta pagalvoti ne tik apie tai, kaip ji atrodys, bet ir apie tai, kaip ilgai planuojama ją naudoti.

Biodegradacinė galimybė ir smuikų problemos

Tikri Kalėdiniai medeliai turi vieną savybę, kurios dirbtiniai medeliai negali prilygti – biologiškai skaidrumą. Kol šie medeliai galiausiai skyla, jie laikui bėgant grąžina maistines medžiagas į dirvą. Todėl daugelis miestų organizuoja medelių perdirbimo programas, kur žmonės gali atiduoti senus medelius, kad jie būtų paversti į mulčą ar komposto medžiagą. Dirbtiniai medeliai pasakoja kitokią istoriją. Daugiausiai pagaminti iš plastikų ir metalų, šie švenčių dekorai retai išgyvena ilgiau nei kelias sezonus, kol pateks į sąvartynus. Kai kurios prognozės teigia, kad šiems sintetiniams medeliams visiškai suskysti reikia šimtmečių. Ir pripažinkime, dauguma žmonių juos vis tiek išmeta netinkamai, dar labiau didinant jau perpildytas šiukšlių aiksteles visoje šalyje. Nors daugelyje gyvenviečių dabar renkami tikri medeliai tinkamam išmetimui, atsiranda nepakankamai galimybių atsikratyti tų plastikinių alternatyvų atsakingai.

Palaikant gamtinius gyvūnų gyvenamujus ir vietinius farmus

Tikriųjų Kalėdų eglučių pirkimas padeda vietos ekonomikai ir suteikia darbo ūkininkams, išlaikant senas tradicijas bendruomenėse. Paimkime, pavyzdžiui, Kanadą, kur medynų ūkiai kasmet parduoda nuo 3 iki 6 milijonų eglučių, pagal naujausius duomenis, o tai parodo, kokia didelė šių ūkių ekonominė reikšmė. Be ekonomikos, medynai taip pat labai naudingi gamtai. Jie suteikia prieglobstį įvairioms gyvūnų rūšims ir išlaiko žaliąsias zonas, kurios sugeria anglies dioksidą iš oro – kaip tikrai reikia kovojant su klimato kaita. Be to, medynai sukuria gyvenamąsias aplinkas, per augimo etapus, kurios būtinos gyvūnams visą gyvenimą. Taigi, kai kas nors pasirenka tikrą eglutę šventėms, jis padeda ne tik vietos verslui. Toks pasirinkimas iš tikrųjų padeda apsaugoti gyvūnų gyvenamąsias vietas ir prisideda prie sveikesnės planetos.

Kainos ir patogumo aspektai

Išankstinės išlaidos ir ilgalaikės taupymas

Atrodantys natūralūs eglės dažnai kainuoja mažiau iš pradžių lyginant su jų dirbtiniais atitikmenimis. Pagal Nacionalinę Kalėdų eglės asociaciją, žmonės paprastai moka apie 78 JAV dolerius už šviežią eglę, o dirbtinės eglės vidutiniškai kainuoja maždaug 104 JAV dolerius. Žinoma, dirbtinės eglės iš pradžių yra brangesnės, tačiau ilgainiui sutaupo pinigų. Daugelis žmonių kasmet pakartotinai naudoja šias sintetines eglės, todėl metinė kaina laikui bėgant žymiai sumažėja. Tačiau natūralios eglės taip pat turi paslėptų išlaidų. Norint išlaikyti gyvą eglę, reikia reguliariai ją laistyti per visą gruodį, o vėliau reikia sumokėti už tinkamą išmetimą – apie tai daugelis žmonių pamiršta iki kovo sausio. Taigi, net jei pirkinėjant dirbtinę eglę atrodo, kad iš pradžių išleidžiama daugiau pinigų, tie, kurie ją laiko kelerius metus, dažnai pastebi, kad per kelias švenčių sezonus sutaupo nemažą sumą.

Įrengimas, priežiūra ir saugykla

Tikros eglės statymas reikalauja nemažai darbo. Pirmiausia reikia rasti tinkamą eglę aikštelėje, paskui ją nuvilkti namo automobilyje, o po to – pastatyti ją į vietą, nepažeidžiant sienų ar baldų. Kai eglė jau stovi, dar reikia ja rūpintis. Kiekvieną dieną reikia ją laistyti, tikrinti, ar nesirodo vabzdžių tarp šakų, ir stebėti, kad negritų adatėlės. Dirbtinės eglės yra visai kitokios. Daugelis jų jau turi pritvirtintas atramas, todėl surinkti jas paprastai užtrunka ne ilgiau kaip dešimt minučių. Be to, jos nereikalauja nuolatinės priežiūros. O kai vėl ateina gruodis, tiesiog išardoma senoji dirbtinė eglė, visos dalys įdedamos atgal į dėžes ir saugomos sausame kambario kampe iki kitų metų. Tikrosios eglės po Naujųjų metų išvežamos tiesiog prie šaligatvio – tai daro nemažą skirtumą, kai įvertinama, kiek kiekviena iš jų sukelia rūpesčių.

Vietinis palyginus su importuotais: transporto veiksniai

Pirkdami tikrus Kalėdų eglutes iš artimų fermų, mažinamas transportavimo sukeliamas išmetimas. Daugelis vietinių eglučių atkeliauja tiesiogiai iš regioninių augintojų, todėl jos netenka toli važiuoti, kol atsiduria kažkieno svetainėje. Tai reiškia daug mažiau anglies taršos nei tada, kai žmonės perka dirbtines eglutes. Dirbtinės eglutės dažniausiai atvyksta konteineriuose iš tokių vietų kaip Kinija arba Vietnamas, nuvažiavusios tūkstančius mylių per vandenynus. Aplinkos tyrimai parodo, kad tokie ilgi maršrutai sukelia daugiau taršos nei paprastas medžio pirkimas iš kaimynystėje esančios fermos. Vietoje augintos eglutės pasirinkimas naudingas ne tik planetai – taip pat palaikomi ir maži šeimyniniai ūkiai. Ir pripažinkime, yra kažkas ypatingo, kai namuose gruodžio mėnesį tvyro šviežia pušų kvapų, o ne plastiko kvapas.

Atliekų elgsena ir perspėjimo galimybės

Tikrųjų medžių kompostavimas ekologiškam vėlesniam naudojimui

Naujų Kalėdų eglučių kompostavimas iš tikrųjų yra gana geras žingsnis gamtai, kai ateina laikas atsikratyti šių švenčių dekoracijų. Per mulčio gamybą šios eglutės padeda pagerinti dirvožemį sodams, skatina augalų augimą ir apskritai teigiamai veikia pačią gamtą. Apžvelkite aplink esančius miesto projektus – didelė tikimybė, kad netoliese jau veikia programa, kur žmonės atiduoda senas eglutes kompostavimui, o ne tiesiogiai išmeta jas į šiukšlių sąvartynus. Pagal Nacionalinės Kalėdų eglutės asociacijos duomenis, JAV kažkur apie 4000 vietovių jau įdiegė tokius projektus. Žmonės, renkantys kompostavimą, ne tik atsakingai atsikrato eglučių – jie prisideda prie platesnio ciklo, padedančio vietinei gamtai ir mažinant šiukšlių kiekį.

Saugiojo medžio gyvybės trukmė ir pasekmės po jį

Dauguma dirbtinių Kalėdų eglučių yra sukurtos taip, kad ilgai laikytų, paprastai apie 6–10 metų, priklausomai nuo priežiūros kokybės. Ši ilgaamžiškumas leidžia žmonėms neperkupti naujų eglučių kasmet, o tai ilgainiui sutaupo pinigų. Tačiau yra ir minusų, kai ateina laikas jas išmesti. Natūralios eglutės laikui bėgant skyla natūraliai, tačiau plastikinės tiesiog guli sąvartynuose dešimtmečius. Dirbtinių eglučių medžiagos praktiškai niekada nesiskaido, todėl kyla įvairių ekologinių problemų. Surinkti jų taip pat nėra paprasta, nes šios eglutės yra pagamintos iš kelių rūšių plastiko, suklijuotų kartu. Visgi yra būdų atsakingai išsisklaidyti senas eglutes. Kai kurie žmonės šakas pjausto ir naudoja savarankiškai kuriamuose projektuose arba perduoda jas per bendruomenių grupes, jei jos dar atrodo pakankamai gerai. Kai kurios vietovės net organizuoja specialius surinkimo renginius, kuriuose atskiriamos skirtingos medžiagos, kad bent dalis eglutės būtų panaudota pakartotinai, o ne amžinai taptų šiukšlėmis.

Teisingas pasirinkimas pagal jūsų poreikius

Suderinti tradiciją, tvarumą ir praktiškumą

Renkantis tikrą arba dirbtinę Kalėdų eglutę svarbu įvertinti, kas mums asmeniškai yra svarbiausia – pavyzdžiui, išlaikyti tradicijas ir kartu rūpintis apie gamtos apsaugą. Jau ilgametės diskusijos vyksta tarp žmonių, kurios iš šių alternatyvų tikrai labiau padeda planetai, kadangi čia svarbūs daugybė veiksnių. Kai kurios šeimos sujungia ekologiškus pasirinkimus su tradicinėmis švenčių papročiais, atsižvelgdamos į medžius, kurie tiks jų biudžetui ir gyvenimo sąlygoms. Pavyzdžiui, pasirinkdami vietinės kilmės tikras eglutes, žmonės palaiko vietinius ūkius ir tuo pačiu padeda gamtai daugeliu būdų. Dirbtinės eglutės iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti mažiau patrauklios, tačiau jos taip pat turi prasmės, jei kas nors planuoja jas laikyti bent dešimt metų ar ilgiau. Šios sintetinės alternatyvos ilgainiui padeda sutaupyti pinigų, nes niekam nereikės kiekvieną gruodį pirkti naujos eglutės. Panagrinėkime keletą patarimų, kaip padaryti žalesnį pasirinkimą:

1. Įvertinkite savo erdvę : Įvertinkite namų turimą vietą, kad nustatytumėte, ar natūralus ar dirbtinis medis tinkamiausias jūsų poreikiams.

2. Biudžeto svarstymas : Atsižvelkite į metinį realaus medžio pirkimo išlaidų kainą palyginti su vienkartine dirbtinio medžio investicija, kurį galima vėl naudoti.

3. Aplinkos poveikis : Supraskite kiekvieno medžio tipo gamybos, naudojimo ir sunaikinimo aplinkosaugią pasekmę.

Lyginant šias sąlygas su jūsų šventinių tradicijomis ir vertėmis, galite priimti sąmoningą sprendimą, kuris skatina trukmę švenčiant sezoną.

DAK

Kokia yra anglies pėdsakų skirtumas tarp realiųjų ir dirbtinių Švenčių medžių?

Dirbtiniai medžiai dažniausiai turi anglies pėdsaką, kuris yra trečiojo didesnis nei realiems medžiams dėl energijos būdingos gamybos ir ilgalaikio transportavimo.

Ar tikrosios Šventųjų medžiai yra biodegradable?

Taip, tikrosios Šventųjų medžiai gamtiskai skilasi ir gali būti perrašyti į mulšo ar kompostą, kuo tai naudinga aplinkojam.

Kiek ilgai turėčiau naudoti dirbtinį medį, kad sutrumpytų jo anglies pėdsakas?

Dirbtinis medis turi būti naudojamas daugiau nei 20 metus, kad pasiektų mažesnį bendrąjį aplinkos poveikį lyginant su tikromis medžiose.

Kokie yra atliekų perspektyvos tikriems ir dirbtiniams medžiams?

Tikros medžiai dažnai gali būti kompostuojami arba perdirbami, o dirbtiniai medžiai turi ribotus perdirbimo galimybes ir dažnai gresia atliekų sipynuose.

Ar vietinės Šventųjų medžių plantacijos prisideda prie aplinkosaugos?

Taip, vietinės medžių plantacijos skatina biodiversiteto plėtrą ir veikia kaip anglies dioksidų seros, sergant CO2 bei teikiant gyvenamąją erdvę gamtai.